Gintaras Grajauskas

Imperijos žūtis

tokių legionų imperija mačius nebuvo: diedai, ginkluoti
maro laikų durtuvais, miestelėnai, ūkininkai, baironiški
juodaplaukiai, atsargos leitenantai, armėnas, atbėgęs
nuo arbūzų, Rytų kovų meno specialistai su nindzių kardais ir
raiščiais,

adrenalino pilnomis venomis, pablyškę, nekalbūs naujieji
barbarai, žmūdai, sarmatai, paukščiakalbiai labusai
dauguma visai dar vaikai, spaudė rankose nosinėm
aprištus, kad geriau įsitvertų, armatūros virbus

gyrėsi, drąsinosi, vis pasikalbėdami, kad nors kokį
ruskių specnazą nukals, o paskui tebūnie. Toks vienas,
randuotas visas, sėdėjo kampe su ta pamišėliška
armatūros kuoka, tik dviguba, rūkė į saują,

kad ir buvo griežtai uždrausta, aplinkui benzinas,
molotovai, rūkė, viena ausim tų karingų kalbų
besiklausydamas, šypsojosi, balto metalo dantys
žvilgėjo lyg naujas nežinomas ginklas, pilni

pasiutimo ašmenys, nuodo migla apvilkti, kitu
laiku būtų mirtina tokia šypsena,
vaikėzai pastebėję aprimo, o anas vis
rūkė į saują, šypsojosi, laukė

Untergang des Imperiums

solche Legionen sah das Imperium nie: Väterchen, bewaffnet
mit Bajonetten aus Pestzeiten, Provinzler, Bauern, schwarzhaarige
Byrons, Reserveoffiziere, ein Armenier, geradewegs von seinen
Melonen kommend, asiatische Kampfsportprofis mit Ninja-Säbeln
und Binden

Adrenalin gefüllte Venen, bleiche, einsilbige Neulinge
Barbaren, Žmuden, Sarmaten, unverständliche Labuser
die Mehrzahl noch Kinder, umkrallen mit Taschentüchern
umwickelte Eisengestänge, um sich besser zu halten

prahlen, reden sich Mut ein, irgendwelche
russischen Spezialtrupps niederzuknüppeln, was danach sei, egal.
Der voller Narben sitzt in der Ecke mit dieser idiotischen
doppelten Eisenstange, raucht in die hohle Hand,

streng verboten, ringsum Benzin,
Molotows, raucht, hört mit einem Ohr den kriegerischen
Reden zu, lächelt, Zähne aus weißem Metall,
glänzen wie eine neue unbekannte Waffe, durch und durch

wahnsinniger Schliff, eingehüllt von giftigem Nebel, zu anderen
Zeiten wäre solch ein Lächeln tödlich
die Jungs merklich ruhiger, aber der da raucht weiter
in die Hand, lächelt, wartet

Žmuden, Sarmaten, Labuser (von lit. „Labas!“ : „Hallo!“) – Bezeichnungen für Litauer

Revoliucija

planą žinojom mintinai:
valdžios įstaigos
tiltai radijo stotys
geležinkelis

kai kas iš mūsiškių
turėjo bičiulių kareivinėse

jums dar bemiegant
lygiai šeštą valandą ryto
prasidėjo

pusę septynių
jau skaitėme komunikatą

aštuntą baltas
teisingumo ministras
vėmė ant žalio kilimo

minia džiūgavo

gatvėmis riedėjo statinės
prostitutės puikavosi
mūsiško pavyzdžio kokardomis

penkios minutės po vidudieno
amnestavome kalinius

ir tai buvo viskas
ką galėjome padaryti

(aš dar pasakiau: viskas
ką galėjome)

pusę pirmos Gabrielius
arkangelas
trimitavo pasaulio pabaigą.

Revolution

den Plan kannten wir auswendig:
Regierungsbehörden
Brücken Radiostationen
Eisenbahn

einige von uns
hatten Freunde bei der Armee

ihr habt noch geschlafen
punkt sechs Uhr in der Früh
ging es los

halb sieben
lasen wir schon das Kommunique

um acht: der bleiche
Justizminister
kotzte auf den grünen Teppich

die Menge jubelte

in den Straßen rollten Fässer
die Prostituierten stolzierten
nach unserem Vorbild mit Kokarden

fünf Minuten nach zwölf
amnestierten wir die Gefangenen

und das war alles,
was wir tun konnten

(ich sag es noch mal: alles
was wir konnten)

halb eins: Erzengel
Gabriel
trompetete zum Weltuntergang